Kalbos dalys ir žodžių kaitymas / Gramatika

Įvardžiai pavaduoja daiktavardžius, būdvardžius, skaitvardžius arba prieveiksmius. Įvardžiai ne pavadina daiktus tiesiogiai, o į juos nurodo.

Žiak píše úlohu. → On píše úlohu.
Rád čítam zaujímavé knihy. → Rád čítam také knihy.

Įvardžius skirstome į:

Asmeninius:
- a) pagrindiniai: ja, ty, on, ona, ono, my, vy, oni, ony
- b) savybiniai: môj, tvoj, jeho, jej, náš, váš, ich
Sangrąžinius:
- a) pagrindiniai: seba / sa (Naudininke sebe / si)
- b) savybiniai: svoj
Parodomuosius: ten, tá, to, tí, tie, tento, táto, toto, títo, tieto, onen, oné…
Klausiamuosius: kto? čo? aký? ktorý? kde? kedy? prečo? ako? koľký?
Santykinius (sudėtiniame prijungiamajame sakinyje): kto, čo, aký, ktorý, kde, kedy, prečo, ako, koľký…
Nežymimuosius: niečo, dakto, bárskoľko, všeličo, ktosi, kdekoľvek…
Apibrėžiamuosius: ten istý, taký istý, iný, každý, všetci, nikto, nijaký, sám, samý

Įvardžių linksniavimas

Asmeninių įvardžių linksniavimas

Skiriame įvardžių ja, ty, on ir ono ilgąją(mňa, teba, jeho…) ir trumpąją formas (ma, ťa, ho…). Trumpoji forma niekada nevartojama sakinio pradžioje.

Vidím ťa. Ťa vidím.
Vidím teba. Teba vidím.

a) pagrindiniai

Vienaskaita

N	`ja`	`ty`	`on`	`ona`	`ono`
G	`mňa` / `ma`	`teba` / `ťa`	`jeho` / `neho` / -`ňho` / -`ň`	`jej` / `nej`	`jeho` / `neho` / -`ň`
D	`mne` / `mi`	`tebe` / `ti`	`jemu` / `nemu` / `mu`	`jej` / `nej`	`jemu` / `nemu` / `mu`
A	`mňa` / `ma`	`teba` / `ťa`	`jeho` / `neho` / `ho` / -`ňho` / -`ň`	`ju` / `ňu`	`jeho` / `ho` / -`ň`
L	(`o`) `mne`	(`o`) `tebe`	(`o`) `ňom`	(`o`) `nej`	(`o`) `ňom`
I	`mnou`	`tebou`	`ním`	`ňou`	`ním`

Daugiskaita

N	`my`	`vy`	`oni`	`ony`
G	`nás`	`vás`	`ich` / `nich`	`ich` / `nich`
D	`nám`	`vám`	`im` / `nim`	`im` / `nim`
A	`nás`	`vás`	`ich` / `nich`	`ich` / `ne`
L	(`o`) `nás`	(`o`) `vás`	(`o`) `nich`	(`o`) `nich`
I	`nami`	`vami`	`nimi`	`nimi`

Pastaba: formas neho, nemu, nej, ňu, nim, ne ir t.t. vartojame tik junginiuose su prielinksniais.

Čakám na neho.
Idem k nemu.
Bez nich je smutný.

b) savybiniai

Vienaskaita

	Vyriškoji giminė	Moteriškoji giminė	Beasmenė giminė
N	`môj`	`moja`	`mojie`
G	`môjho`	`mojej`	`môjho`
D	`môjmu`	`mojej`	`môjmu`
A	`môjho`^? / `môj`^?	`moju`	`moje`
L	`mojom`	`mojej`	`mojom`
I	`mojím`	`mojou`	`mojím`

Daugiskaita

	Vyriškoji giminė (gyvos būtybės)	Visi kiti
N	`moji`	`moje`
G	`mojich`	`mojich`
D	`mojim`	`mojim`
A	`mojich`	`moje`
L	`mojich`	`mojich`
I	`mojimi`	`mojimi`

Pastaba: taip pat linksniuojame ir įvardžius tvoj, náš, váš bei svoj.

Apie savybinius įvardžius klausiame naudodami klausiamuosius įvardžius čí, čia, čie, priklausomai nuo to, kurios gramatinės giminės yra daiktavardis, apie kurį klausiama.

Čí je to pes? To je môj pes.
Čia je to kniha? To je tvoja kniha.
Čie je to auto? To je naše auto.

Čí sú to rodičia? To sú moji rodičia.
Čie sú to knihy? To sú moje knihy.
Čie sú to autá? To sú moje autá.

Vienaskaita

	Vyriškoji giminė `čí`	Moteriškoji giminė `čia`	Beasmenė giminė `čie`
JA	`môj` `dom`	`moja` `mama`	`moje` `dieťa`
TY	`tvoj` `dom`	`tvoja` `mama`	`tvoje` `dieťa`
MY	`náš` `dom`	`naša` `mama`	`naše` `dieťa`
VY	`váš` `dom`	`vaša` `mama`	`vaše` `dieťa`
ON, ONO	`jeho` `dom`	`mama`	`dieťa`
ONA	`jej` `dom`	`mama`	`dieťa`
ONI, ONY	`ich` `dom`	`mama`	`dieťa`

Daugiskaita

	Vyriškoji giminė (gyvos būtybės) `čí`	Visi kiti `čie`
JA	`moji` `rodičia`	`moje` `deti`
TY	`tvoji` `rodičia`	`tvoje` `deti`
MY	`naši` `rodičia`	`naše` `deti`
VY	`vaši` `rodičia`	`vaše` `deti`
ON, ONO	`rodičia`	`deti`
ONA	`rodičia`	`deti`
ONI, ONY	`rodičia`	`deti`

Savybiniai pirmojo (ja – môj; my - náš) ir antrojo asmens (ty – tvoj; vy - váš) įvardžiai linksniuojami taip, kaip atitinkamas daiktavardis.

tvoja malá sestra
tvoju malú sestru
o tvojej malej sestre
…

Savybiniai trečiojo asmens (on, → jeho; ona → jej; ono → jeho; oni → ich; ony → ich) įvardžiai nekaitomi! Jų forma lieka tokia pati visose giminėse, skaičiuose ir linksniuose.

jeho dom, jeho domu, jeho domy…
jej mačka, jej mačky, jej mačke…
ich auto, ich auta, ich autá…

Sangrąžinių įvardžių linksniavimas

a) pagrindiniai

N	-
G	`seba`
D	`sebe`/`si`
A	`seba`/`sa`
L	(`o`) `sebe`
I	`sebou`

Sangrąžinis įvardis sa gali būti vartojamas ir su tais veiksmažodžiais, su kuriais jūsų kalboje nevartojamas, ir atvirkščiai:

volať sa

= stať sa - tapti

Asmenuojant sangrąžinis įvardis nekinta!

Ako sa voláš?
Volám sa Kristína.
Oni sa volajú Karl a Tom.

b) savybiniai

Vienaskaita

	Vyriškoji giminė	Moteriškoji giminė	Beasmenė giminė
N	`svoj`	`svoja`	`svoje`
G	`svojho`	`svojej`	`svojho`
D	`svojmu`	`svojej`	`svojmu`
A	`svojho`^? / `svoj`^?	`svoju`	`svoje`
L	`svojom`	`svojej`	`svojom`
I	`svojím`	`svojou`	`svojím`

Daugiskaita

	Vyriškoji giminė (gyvos būtybės)	Visi kiti
N	`svoji`	`svoje`
G	`svojich`	`svojich`
D	`svojim`	`svojim`
A	`svojich`	`svoje`
L	`svojich`	`svojich`
I	`svojimi`	`svojimi`

Kada vartojame savybinį įvardį svoj?

Jano mi požičal knihu. Čiu knihu? Svoju knihu. → Jano mi požičal svoju knihu.

Svoja kniha je zaujímavá.Dėmesio: {/1}Negalime sakyti: {2} - sakinys neturi prasmės.

On mi požičal svoju knihu.
Peter mi požičal (Petrovu) knihu.

On mi požičal svoju knihu.
Jano mi požičal (Janovu) knihu.

On mi požičal jeho knihu.
Peter mi požičal Janovu knihu.

On mi požičal jeho knihu.
Jano mi požičal Petrovu knihu.

Ona mi požičala svoju knihu.
Martina mi požičala (Martininu) knihu.

Ona mi požičala svoju knihu.
Lucia mi požičala (Luciinu) knihu.

Ona mi požičala jej knihu.
Martina mi požičala Luciinu knihu.

Ona mi požičala jej knihu.
Lucia mi požičala Martininu knihu.

Kiti pavyzdžiai:

Rodičia dali svoje deti do materskej školy.
Trénujte svoju pamäť!
Svoj mozog musíme cvičiť.
Deti ľúbia svojich rodičov.

Parodomųjų įvardžių linksniavimas

Vienaskaita

N	`ten`	`tá`	`to`
G	`toho`	`tej`	`toho`
D	`tomu`	`tej`	`tomu`
A	`toho` / `ten`^?	`tú`	`to`
L (o)	`tom`	`tej`	`tom`
I	`tým`	`tou`	`tým`

Daugiskaita

N	`tí`	`tie`
G	`tých`	`tých`
D	`tým`	`tým`
A	`tých`	`tie`
L (o)	`tých`	`tých`
I	`tými`	`tými`

Klausiamųjų įvardžių linksniavimas

Vienaskaita

N	`aký`?	`aká`?	`aké`?
G	`akého`?	`akej`?	`akého`?
D	`akému`?	`akej`?	`akému`?
A	`akého`? / `aký`?^?	`akú`?	`aké`?
L (o)	`akom`?	`akej`?	`akom`?
I	`akým`?	`akou`?	`akým`?

Daugiskaita

N	`akí`?	`aké`?
G	`akých`?	`akých`?
D	`akým`?	`akým`?
A	`akých`?	`aké`?
L (o)	`akých`?	`akých`?
I	`akými`?	`akými`?

Vienaskaita

N	`čí`?	`čia`?	`čie`?
G	`čieho`?	`čej`?	`čieho`?
D	`čiemu`?	`čej`?	`čiemu`?
A	`čieho`? / `čí`?^?	`čiu`?	`čie`?
L (o)	`čom`?	`čej`?	`čom`?
I	`čím`?	`čou`?	`čím`?

Daugiskaita

N	`čí`?	`čie`?
G	`čích`?	`čích`?
D	`čím`?	`čím`?
A	`čích`?	`čie`?
L (o)	`čích`?	`čích`?
I	`čími`?	`čími`?

Klausiamųjų įvardžių kto, čo linksniavimas (linksnių klausimai)

N	`kto`?	`čo`?
G	`koho`?	`čoho`?
D	`komu`?	`čomu`?
A	`koho`?	`čo`?
L (o)	`kom`?	`čom`?
I	`kým`?	`čím`?

Skirtumas tarp aký – ktorý

Do akého obchodu? - klausiame apie daikto ypatybę. Pavyzdžiui:
Do malého obchodu, do veľkého obchodu, do nového obchodu…
Do ktorého obchodu? - klausiame apie konkretų daiktą. Pavyzdžiui:
Do tohto obchodu, do toho nového obchodu na Dlhej ulici…

Aké tričko sa ti páči? - biele, červené, dlhé, krátke, moderné…
Ktoré tričko sa ti páči? - tamto, toto biele, to červené…

Skirtumas tarp radi – rady

Chcete ísť s nami?

`Veľmi` `radi`!	vyrai arba vyrai + moterys, vaikai	vyriškoji giminė, gyvos būtybės
`Veľmi` `rady`!	tik moterys arba vaikai	visos kitos giminės
`Oni` `sú` `radi`.	vyrai arba vyrai + moterys, vaikai	vyriškoji giminė, gyvos būtybės
`Ony` `sú` `rady`.	tik moterys arba vaikai	visos kitos giminės

Jeigu grupėje yra nors vienas vyras, berniukas (daiktavardis turi būti vyriškosios giminės), turime vartoti oni (radi).