Veiksmažodžiai

Veiksmažodžiai reiškia asmenų, gyvūnų ar daiktų veiksmą arba būseną.

Skirstome juos į:

Pagal reikšmę:

savarankiški
- aktyvaus veiksmo (reiškia veiksmą)
  - sangrąžiniai
    česať sa, umyť sa, učiť sa
  - nesangrąžiniai
    čítať, písať, hovoriť, cestovať
- būsenos (reiškia būseną)
  - sangrąžiniai
    tešiť sa, báť sa, cítiť sa
  - nesangrąžiniai
    rásť, ochorieť, kvitnúť
pagalbiniai
chcieť, smieť, môcť, vedieť, mať (=mať povinnosť), byť (=existovať), začať, prestať, stať sa...

Aktyvaus veiksmo veiksmažodžius toliau skirstome:

turintys objektą
- tranzityviniai (galininkiniai):
  čítať (knihu), variť (polievku), kúpiť (dom)
- intranzityviniai:
  rozprávať sa (s bratom), pripravovať sa (na vyučovanie)
neturintys objekto
plakať, sedieť, cestovať

Pagal veikslą:

įvykio veikslo
napísať, prečítať, dojesť, dopiť
eigos veikslo
písať, čítať, jesť, piť

Pagal sangrąžiškumą:

sangrąžiniai
tešiť sa, báť sa, usmievať sa, ponáhľať sa
nesangrąžiniai
kresliť, rásť, myslieť, chodiť

Veiksmažodžių asmenavimas

Veiksmažodžiai kiekviename asmenyje vienaskaitoje ir daugiskaitoje turi kitokią galūnę. Vienodas galūnes turintys veiksmažodžiai turi vieną pavyzdinį veiksmažodį, pagal kurį asmenuojame likusius grupės veiksmažodžius. Šį pavyzdinį veiksmažodį vadiname asmenavimo tipu. Asmenavimo tipų yra keliolika.

Slovakų kalboje yra trys laikai: esamasis (píše), būtasis (písal) ir būsimasis (bude písať).

	Esamasis laikas
	Vienaskaita			Daugiskaita
Bendratis	1. asmuo	2. asmuo	3. asmuo	1. asmuo	2. asmuo	3. asmuo	2. vienaskaitos asmuo, liepiamoji nuosaka	3. vienaskaitos asmuo, būtasis laikas
br-ať	ber-iem	-ieš	-ie	-ieme	-iete	-ú	ber!	br-al
chudn-úť	chudn-em	-eš	-e	-eme	-ete	-ú	chudn-i!	chud-ol
chyt-ať	chyt-ám	-áš	-á	-áme	-áte	-ajú	chyt-aj!	chyt-al
čes-ať	češ-em	-eš	-e	-eme	-ete	-ú	češ!	čes-al
hyn-úť	hyn-iem	-ieš	-ie	-ieme	-iete	-ú	hyň!	hyn-ul
krič-ať	krič-ím	-íš	-í	-íme	-íte	-ia	krič!	krič-al
nies-ť	nes-iem	-ieš	-ie	-ieme	-iete	-ú	nes!	nies-ol
prac-ovať	prac-ujem	-uješ	-uje	-ujeme	-ujete	-ujú	prac-uj!	prac-oval
rob-iť	rob-ím	-íš	-í	-íme	-íte	-ia	rob!	rob-il
rozum-ieť	rozum-iem	-ieš	-ie	-ieme	-iete	-ejú	rozum-ej!	rozum-el
tr-ieť	tr-iem	-ieš	-ie	-ieme	-iete	-ú	tr-i!	tr-el
vid-ieť	vid-ím	-íš	-í	-íme	-íte	-ia	viď!	vid-el
ž-ať	žn-em	-eš	-e	-eme	-ete	-ú	žn-i!	ža-l
žu-ť	žu-j-em	-eš	-e	-eme	-ete	-ú	žu-j!	žu-l

Naudingi veiksmažodžiai:

byť (būti)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja som	my sme
ty si	vy ste
on/ona/ono je	oni/ony sú

bývať (gyventi)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja bývam	my bývame
ty bývaš	vy bývate
on/ona/ono býva	oni/ony bývajú

volať sa (vadintis)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja sa volám	my sa voláme
ty sa voláš	vy sa voláte
on/ona/ono sa volá	oni/ony sa volajú

mať (turėti)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja mám	my máme
ty máš	vy máte
on/ona/ono má	oni/ony majú

hovoriť (kalbėti)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja hovorím	my hovoríme
ty hovoríš	vy hovoríte
on/ona/ono hovorí	oni/ony hovoria

mať sa (laikytis)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja sa mám	my sa máme
ty sa máš	vy sa máte
on/ona/ono sa má	oni/ony sa majú

Kreipimasis „tu“ ir „jūs“

Slovakų kalboje skiriami du kreipimosi būdai:

tykanie – kreipimasis „tu“, vartojamas kalbant su draugais, pažįstamais, vaikais, šeimoje, jį vartoja studentai mokykloje ir t.t. (neformali komunikacija)
vykanie – kreipimasis „jūs“, mandagi forma vartojama bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, suaugusiaisiais, moksleiviai ja kreipiasi į mokytojus, įstaigose, parduotuvėse ir t.t. (formali komunikacija).

Kreipimasis „tu“ - „`ty`“

Rozumieš/hovoríš po slovensky? (ty)
Áno, rozumiem/hovorím po slovensky, ale ešte nie veľmi dobre. (ja)

Kreipimasis „jūs“ - „`vy`“

Rozumiete/hovoríte po slovensky? (vy)
Áno, rozumiem/hovorím po slovensky, ale veľmi málo. (ja)
Prajete si ešte niečo? (vy)
Nie, ďakujem. (ja)

Modaliniai veiksmažodžiai

Modaliniai veiksmažodžiai išreiškia valią, būtinybę arba galimybę atlikti (daryti) kokį nors veiksmą. Tai vieni dažniausiai vartojamų veiksmažodžių.

chcieť (norėti)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja chcem	my chceme
ty chceš	vy chcete
on / ona / ono chce	oni / ony chcú

smieť (galėti)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja smiem	my smieme
ty smieš	vy smiete
on / ona / ono smie	oni / ony smú

môcť (galėti)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja môžem	my môžeme
ty môžeš	vy môžete
on / ona / ono môže	oni / ony môžu

musieť (privalėti)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja musím	my musíme
ty musíš	vy musíte
on / ona / ono musí	oni / ony musia

mať (turėti, turėti prievolę)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja mám	my máme
ty máš	vy máte
on / ona / ono má	oni / ony majú

vedieť (žinoti)

Vienaskaita	Daugiskaita
ja viem	my vieme
ty vieš	vy viete
on / ona / ono vie	oni / ony vedia

Modalinis veiksmažodis smieť

Smieme ísť von?	Ar man galima eiti į lauką?
Smiem vám ponúknuť kávu?	Ar galiu jums pasiūlyti kavos?
Smiem sa hrať s ostatnými?	Ar man galima žaisti su kitais?

Veiksmažodis smieť dažnai vartojamas vietoje liepiamosios nuosakos ((ne)smieť + savarankiško veiksmažodžio bendratis):

Nechoď tak ďaleko! Nesmieš chodiť tak ďaleko!	Neik taip toli! - Tau negalima eiti taip toli!
Nerob neporiadok! Nesmieš robiť neporiadok!	Nedaryk betvarkės! - Tau negalima daryti betvarkės!
Nenič hračky! Nesmieš ničiť hračky!	Nelaužyk žaislų! - Tau negalima laužyti žaislų!

Modalinis veiksmažodis mať (reikšme „privalėti“)

Modalinis veiksmažodis mať (=privalėti) asmenuojamas taip pat kaip savarankiškas veiksmažodis mať .

Čo mám robiť?	Ką turiu daryti?
Dnes máš upratovať ty.	Šiandien tvarkytis turi tu.

Dažnai vartojama jo tariamoji nuosaka:

Mal by si jesť veľa ovocia a zeleniny.	Turėtum valgyti daug vaisių ir daržovių.
Mali by sme už ísť.	Jau turėtume eiti.
Čo by som mal urobiť?	Ką turėčiau daryti?
Mal by si dlhšie spať.	Turėtum ilgiau miegoti.
Mali by ste sa učiť.	Turėtumėte mokytis.
Mal by si sa sústrediť.	Turėtum susikaupti.

Būtasis laikas

Veiksmažodžių būtąjį laiką sudarome iš bendraties. Atimame galūnę -ť ir pridedame -l.

`písať`	`on` `písal`
`čítať`	`on` `čítal`
`brať`	`on` `bral`
`robiť`	`on` `robil`
`vidieť`	`on` `videl`^*
`rozumieť`	`on` `rozumel`^*
`niesť`	`on` `niesol` ^?

`ON`	`muž` `písal`	`ONI`	`muži` `písali`
`ONA`	`žena` `písala`	`ONY`	`ženy` `písali` `deti` `písali`
`ONO`	`dieťa` `písalo`	`ONY`	`ženy` `písali` `deti` `písali`

Pirmajame ir antrajame asmenyje prie šios formos pridedame dar ir atitinkamą veiksmažodžio byť formą:

`JA`	(`ja`) `som` `písal`/`písala`	`MY`	(`my`) `sme` `písali`
`TY`	(`ty`) `si` `písal`/`písala`	`VY`	(`vy`) `ste` `písali`
`ON`	(`muž`) `písal`	`ONI`	(`muži`) `písali`
`ONA`	(`žena`) `písala`	`ONY`	(`ženy`) `písali`
`ONO`	(`dieťa`) `písalo`	`ONY`	(`deti`) `písali`

Veiksmažodžio byť būtasis laikas:

`JA`	(`ja`) `som` `bol`/`bola`	`MY`	(`my`) `sme` `boli`
`TY`	(`ty`) `si` `bol`/`bola`	`VY`	(`vy`) `ste` `boli`
`ON`	(`muž`) `bol`	`ONI`	(`muži`) `boli`
`ONA`	(`žena`) `bola`	`ONY`	(`ženy`) `boli`
`ONO`	(`dieťa`) `bolo`	`ONY`	(`deti`) `boli`

Neigimas:

`JA`	(`ja`) `som` `nebol`/`nebola`	`MY`	(`my`) `sme` `neboli`
`TY`	(`ty`) `si` `nebol`/`nebola`	`VY`	(`vy`) `ste` `neboli`
`ON`	(`muž`) `nebol`	`ONI`	(`muži`) `neboli`
`ONA`	(`žena`) `nebola`	`ONY`	(`ženy`) `neboli`
`ONO`	(`dieťa`) `nebolo`	`ONY`	(`deti`) `neboli`

Būsimasis laikas

Veiksmažodžio byť būtasis laikas:

`ja` `budem`	`my` `budeme`
`ty` `budeš`	`vy` `budete`
`on`/`ona`/`ono` `bude`	`oni`/`ony` `budú`

Neigimas: ( nebyť )

`ja` `nebudem`	`my` `nebudeme`
`ty` `nebudeš`	`vy` `nebudete`
`on`/`ona`/`ono` `nebude`	`oni`/`ony` `nebudú`

Eigos veikslo veiksmažodžių būsimasis laikas

Šių veiksmažodžių būsimasis laikas sudaromas labai paprastai:

būsimasis veiksmažodžio byť laikas + bendratis	nebyť + bendratis
`budem` `písať`	`nebudem` `písať`
`budem` `robiť`	`nebudem` `robiť`
`budem` `sa` `kúpať`	`nebudem` `sa` `kúpať`
`budem` `jesť`	`nebudem` `jesť`

DĖMESIO! Veiksmažodis ísť (ja idem, ty ideš...) yra eigos veikslo. Tačiau veiksmažodžio ísť būsimasis laikas yra ja pôjdem, ty pôjdeš, my pôjdeme ir t.t.; jo neiginys nejsť (ja nejdem, ty nejdeš...) – busimajame laike: ja nepôjdem, ty nepôjdeš ir t.t.

Įvykio veikslo veiksmažodžių būsimasis laikas

Įvykio veikslo veiksmažodžiai savaime reiškia būsimąjį laiką. Todėl jie neturi esamojo laiko formos.

ja robím (eigos veikslas)
ja urobím (įvykio veikslas) – būsimasis laikas (nors nevartojame budem, budeš...)

Eigos veikslo veiksmažodis (bendratis)	Esamasis laikas	Būsimasis laikas	Įvykio veikslo veiksmažodis (bendratis)	Esamasis laikas	Būsimasis laikas
`jesť`	`ja` `jem`	`ja` `budem` `jesť`	`dojesť`	-	`ja` `dojem`
`piť`	`ja` `pijem`	`ja` `budem` `piť`	`dopiť`	-	`ja` `dopijem`
`čítať`	`ja` `čítam`	`ja` `budem` `čítať`	`prečítať`	-	`ja` `prečítam`
`platiť`	`ja` `platím`	`ja` `budem` `platiť`	`zaplatiť`	-	`ja` `zaplatím`

Liepiamoji nuosaka

Liepiamoji nuosaka sudaroma iš daugiskaitos trečiojo asmens.

Bendratis	Esamasis laikas	Kreipimasis „tu“ (`ty`)	Kreipimasis „jūs“ (`vy`)	1. 1-asis daugiskaitos asmuo (`my`)
`čítať`	`oni`/`ony` `čítajú`	(`ty`) `čítaj`!	(`vy`) `čítajte`!	(`my`) `čítajme`!
`hovoriť`	`oni`/`ony` `hovoria`	(`ty`) `hovor`!	(`vy`) `hovorte`!	(`my`) `hovorme`!
`hrať`	`oni` `hrajú`	(`ty`) `hraj`!	(`vy`) `hrajte`!	(`my`) `hrajme`!
`uspávať`	`oni` `uspávajú`	`uspávaj`!	`uspávajte`!	`uspávajme`!
`stavať`	`oni` `stavajú`	`stavaj`!	`stavajte`!	`stavajme`!
skákať	`oni` `skáču`	`skáč`!	`skáčte`!	`skáčme`!
`skladať`	`oni` `skladajú`	`skladaj`!	`skladajte`!	`skladajme`!

Veiksmažodžio byť liepiamoji nuosaka:

ty buď!	tu būk
my buďme!	mes būkime
vy buďte!	jūs būkite

Pvz.:

Bendratis	Kreipimasis „tu“ (`ty`)	Kreipimasis „jūs“ (`vy`)	1. 1-asis daugiskaitos asmuo (`my`)
`otvoriť` `ústa`	`otvor` `ústa`!	`otvorte` `ústa`!	`otvorme` `ústa`!
`zhlboka` `dýchať`	`zhlboka` `dýchaj`!	`zhlboka` `dýchajte`!	`zhlboka` `dýchajme`!
`piť` `čaj`	`pi` `čaj`!	`pite` `čaj`!	`pime` `čaj`!
`jesť` `vitamíny`	`jedz` `vitamíny`!	`jedzte` `vitamíny`!	`jedzme` `vitamíny`!
`užívať` `lieky`	`užívaj` `lieky`!	`užívajte` `lieky`!	`užívajme` `lieky`!
`prísť` `na` `kontrolu`	`príď` `na` `kontrolu`!	`príďte` `na` `kontrolu`!	`príďme` `na` `kontrolu`!

Tariamoji nuosaka

Tariamąja nuosaka išreiškiame sąlygą, kuriai esant veiksmas vyksta arba galėtų vykti. Sudarome ją labai paprastai – prie veiksmažodžio būtojo laiko formos pridedame dalelytę by:

Esamasis laikas	Būtasis laikas	Tariamoji nuosaka
`Píšem` `list`. (Rašau laišką.)	`Písal` `som` `list`. (Rašiau laišką.)	`Písal` `by` `som` `list`. (Rašyčiau laišką.)
`Mám` `čas`. (Turiu laiko.)	`Mal` `som` `čas`. (Turėjau laiko.)	`Mal` `by` `som` `čas`. (Turėčiau laiko.)

Dažniausiai vartojama sudėtiniame sakinyje su prijungiamuoju jungtuku keby:

Písal by som list, keby som mal čas.	Rašyčiau laišką, jeigu turėčiau laiko.
Keby som chcel, išiel by som do kina.	Jeigu norėčiau, eičiau į kiną.

Dėmesio:

Písal by som list, keby ~~by~~ som mal čas.
Keby ~~by~~ som chcel, išiel by som do kina.

Su jungtuku keby vartojama tiesiog būtojo laiko forma.

Veikiamasios rūšies dalyvis

Chlapec píše vetu.
(práve teraz) píšuci chlapec
(būtent dabar) rašantis berniukas

Veikiamosios rūšies dalyvis sudaromas iš 3-ojo daugiskaitos asmens - oni/ony píšu - pridedant priesagą -ci/ca/ce - píšuci. Linksniuojamas kaip būdvardis pagal tipą cudzí.

Bendratis	Esamasis laikas	Veikiamasios rūšies dalyvis
`čítať`	`oni` `čítajú`	`čítajúci` `žiak` (= `žiak`, `ktorý` `práve` `číta`) skaitantis mokinys
`tancovať`	`oni` `tancujú`	`tancujúce` `deti` (= `deti`, `ktoré` `práve` `tancujú`) šokantys vaikai
`robiť`	`oni` `robia`	`robiaci` `muž` (= `muž`, `ktorý` `práve` `robí`) dirbantis vyras
`nevidieť`	`oni` `nevidia`	`nevidiaci` `človek` (= `človek`, `ktorý` `nevidí`, `je` `slepý`) nematantis žmogus

ON	`ten` `spievajúci` `muž`	ONI	`tí` `spievajúci` `muži`
ONA	`tá` `spievajúca` `žena`	ONY	`tie` `spievajúce` `ženy` `tie` `spievajúce` `deti`
ONO	`to` `spievajúce` `dieťa`	ONY	`tie` `spievajúce` `ženy` `tie` `spievajúce` `deti`

Neveikiamosios rūšies dalyvis

Chlapec píše vetu.
(práve teraz) písaná veta
(būtent dabar) rašomas sakinys

Neveikiamosios rūšies dalyvį sudarome tokiu būdu: iš bendraties písať atimame galūnę -ť ir pridedame -ný (kai kuriems veiksmažodžiams -ený, -tý) - písaný.

`písať` - `písaný`	`písaná` `veta`
`čítať` - `čítaný`	`čítaná` `kniha`
`volať` - `volaný`	`volané` `číslo`
`robiť` - `robený`	`robená` `práca`
`kúpiť` - `kúpený`	`kúpené` `mlieko`
`kresliť` - `kreslený`	`kreslený` `obrázok`
`ukryť` - `ukrytý`	`ukryté` `deti`
`umyť` - `umytý`	`umyté` `jablko`
`zaľúbiť` `sa` - `zaľúbený`	`zaľúbený` `Tomáš`

Visi neveikiamosios rūšies dalyviai linksniuojami kaip būdvardžiai pagal linksniavimo tipą pekný.

ON	`ten` `zaľúbený` `muž`	ONI	`tí` `zaľúbení` `muži`
ONA	`tá` `čítaná` `kniha`	ONY	`tie` `čítané` `knihy` `tie` `volané` `čísla`
ONO	`to` `volané` `číslo`	ONY	`tie` `čítané` `knihy` `tie` `volané` `čísla`

Tranzityviniai ir intranzityviniai veiksmažodžiai

Aktyvų veiksmą reiškiančius ir objektą turinčius veiksmažodžius skirstome į:

tranzityvinius – tai veiksmažodžiai, kurie turi tiesioginį papildinį (galininku be prielinksnio reiškiamą papildinį).
- Žiak píše úlohu.
- Eva číta knihu.
- Nemám čas.
- Vidím moju sestru.
- Poznáš ju?
intranzityvinius – tai veiksmažodžiai, kurie neturi tiesioginio papildinio (galininku be prielinksnio reiškiamo papildinio), bet turi galininku su prielinksniu arba kitu linksniu reiškiamą papildinį.
- Rozprávame sa o prázdninách.
- Žiak sa pripravuje na vyučovanie.

Įvykio ir eigos veikslo veiksmažodžiai

Daugelis slovakų kalbos veiksmažodžių gali turėti dvi formas: įvykio (veiksmas užbaigtas) ir eigos veikslo (veiksmas dar vyksta, nėra užbaigtas). Pvz.:

`umyť` `sa` (įvykio veikslo veiksmažodžiai)	`umývať` `sa` (eigos veikslo veiksmažodžiai)
`učesať` `sa` (įvykio veikslo veiksmažodžiai)	`česať` `sa` (eigos veikslo veiksmažodžiai)
`obliecť` `sa` (įvykio veikslo veiksmažodžiai)	`obliekať` `sa` (eigos veikslo veiksmažodžiai)

Eigos veikslo veiksmažodžiai – nežinome, ar veiksmas, kurį jie išreiškia, jau baigėsi ar vis dar tęsiasi, arba kartojasi.

`Jano` `čítal` `knihu`.	nežinome, ar perskaitė jau visą knygą, ar dar ją skaitys.
`Jano` `jedol` `halušky`.	Nežinome, ar jau suvalgė, ar dar valgys.
`Jano` `písal` `list`.	Nežinome, ar laiškas jau pabaigtas, ar Jano dar rašys.

Įvykio veikslo veiksmažodžiai – veiksmas, kurį jie išreiškia, yra pabaigtas. Dažniausiai juos sudarome naudodami priešdėlius.

`Jano` `prečítal` `knihu`.	Perskaitė visą knygą, veiksmas jau užbaigtas.
`Jano` `dojedol` `halušky`.	Suvalgė – jau nevalgys, visi kukuliai suvalgyti.
`Jano` `napísal` `list`.	Parašė – jau nerašys, laiškas parašytas, pabaigtas.

čítať - dočítať
jesť - dojesť
písať - dopísať, napísať
...

Pavyzdžiai:

eigos veikslo veiksmažodžiai	įvykio veikslo veiksmažodžiai
`obliekať` `sa`	`obliecť` `sa`
`vyzliekať` `sa`	`vyzliecť` `sa`
`obúvať` `sa`	`obuť` `sa`
`vyzúvať` `sa`	`vyzuť` `sa`
`písať`	`napísať`
`pýtať` `sa`	`opýtať` `sa`
`jesť`	`dojesť`
`raňajkovať`	`doraňajkovať`
`učiť` `sa`	`naučiť` `sa`
`robiť`	`urobiť`
`hľadať`	`nájsť`
`brať`	`vziať`
`zarábať`	`zarobiť`
`platiť`	`zaplatiť`
`čítať`	`prečítať`
`kupovať`	`kúpiť`
`predávať`	`predať`
`dávať`	`dať`
`študovať`	`vyštudovať`
`klásť`	`položiť`
`vstávať`	`vstať`
`upratovať`	`upratať`
`uspávať`	`uspať`

Pastaba: nebūtina mokytis visų šių veiksmažodžių formų. Pasirinkite tas, kurios jums reikalingos ir su kuriomis dažniausiai susiduriate. Likusių veiksmažodžių įvykio ir eigos veikslo formas lengvai rasite žodyne.

Skirtumas tarp `ísť` ir `chodiť`

ísť - vieną kartą
chodiť - daug kartų, pakartotinai, reguliariai, dažnai

`Kde` `je` `Jano`? `Išiel` `do` `školy`.	dabar, vieną kartą
`Na` `akú` `školu` `chodí` `Jano`? `Chodí` `na` `strednú` `školu`.	kokią mokyklą lanko, kokioje mokykloje mokosi

Chodíte často na Slovensko? Nie, teraz ideme prvýkrát.
Ako často chodíš do zahraničia?
Chodíš stále na tú istú školu?
Kam ideš? Idem do kina. Chceš ísť so mnou?
Chodíte radi na koncerty?

Šių dviejų veiksmažodžių būsimąjį laiką sudarome skirtingai.

Ja idem zajtra do školy.	Rytoj einu į mokyklą.
Ja pôjdem zajtra do školy.	Rytoj eisiu į mokyklą.

Ja chodím na strednú školu.	Vaikštau į vidurinę (lankau) mokyklą.
Ja budem chodiť na strednú školu.	Vaikščiosiu į (lankysiu) vidurinę mokyklą.

Įdomu:

Chceš ísť so mnou?	Nori eiti su manimi?
Chceš so mnou chodiť?	Nori draugauti su manimi?

Būkite atidūs skirtumui tarp šių veiksmažodžių.